Miško priežiūra periodiškai aplankant ir apžiūrint miško valdą

Nors miškas auga palyginti lėtai, tačiau jis nepaliaujamai kinta ir palikti augti visai be priežiūros nėra gerai. Miške, o ypatingai jauname, pradedančiame atželti, ar naujai pasodintame, kasmet įvyksta ryškūs pokyčiai. Tai neprigijo kažkokia dalis sodinukų, tai sodinukus pradėjo gožti žolės, tai planuoto savaiminio žėlimo vietoje antrais metais suvelėnėjo kirtavietė, ir užsisėjimas tampa problemišku. Kažkur trečiais metais lazdynai ir ievos praaugo pasodintus medelius, kai kitoj vietoj tai įvyko tik penktais. Kažkurioj vietoj užžėlė ribinė linija, kažkur nei iš šio nei iš to nudžiūvo grupė pusamžių eglių, ar bebrai pastatė užtvanką ir užtvindė dalį miško. Dėl tokių ir daugybe kitokių nepaliaujamų pokyčių, stebėti mišką reikia nuolat, per metus apsilankant mažiausiai kartą, bet geriau porą. Papildomą vizitą reiktų suplanuoti, jei prasiaučia stiprios audros, kurios varto medžius.

Jei miško savininkas gyvena toli nuo savo miško valdos, tai dar visai nereiškia, kad ta miško valda bus neprižiūrima ir apleista. Ne retai miško savininkai paprašo miško kaiminystėje gyvenančių žmonių, kad „užmestų akį“ į tai, kas dedasi miške. Dar geriau, jei laikas nuo laiko – per metus 1-2 kartus pro šalį važiuodamas miške pasižvalgys miškininkas profesionalas. Jis gali apžiūrėti miško valdą ir jei reikia atstatyti riboženklius, atšviežinti miško ribas, patikrinti, ar nėra šviežių vėjovartų, ar vyksta miško kirtavietės atžėlimas, ar prigijo sodinukai, ar nėra pavogtų medžių, ar nesudarkytas miško keliukas, o jei taip, tai išsiaiškinti, kieno tai darbas ir panašiai. Šiuolaikinėmis priemonėmis ne tik rašytinė, bet ir vaizdinė informacija gali būti teikiama tiesiai savininkui. Prižiūrimos miško valdos su aiškiomis ribomis ir atnaujintais riboženkliais mažiau šiukšlinamos, ir miško vagys jose rečiau apsilanko.