Biržių rėžimas

  1. Biržių atrėžimas (atribojimas natūroje) ir apmatavimas pagal galiojantį miškotvarkos projektą.
  2. Biržių atrėžimas (atribojimas natūroje) ir apmatavimas nesant miškotvarkos projekto.
  3. Biržių dokumentų paruošimas leidimui miškui kirsti.
  4. Kertamų medžių atrinkimas, sužymėjimas ir sumatavimas ne plyno kirtimo biržėse.
  5. Ištisinis augančių medžių sumatavimas plyno kirtimo biržėse.
  6. Pranešimų apie ketinimą kirsti mišką parengimas.
  7. Miško valdų ribinių linijų atnaujinimas ar atstatymas.
  8. Miško valdų kampinių riboženklių atnaujinimas ar atstatymas.

Biržių atrėžimas – toks darbas miške, kai suprojektuotos miškotvarkos projekte miško kirtimo biržės yra pernešamos į natūrą, tai yra į mišką. Pagrindiniams (brandaus miško) plyniems ar ne plyniems kirtimams kirsti, išskyrus keletą atvejų, būtinas miškotvarkos projektas, biržių atrėžimas ir leidimas miškui kirsti.

Neturint galiojančio miškotvarkos projekto, leidžiami pagrindiniai kirtimai:

  • III-IV grupių miškuose baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų plyni ir neplyni kirtimai; taip pat šių medžių rūšiųatrankinis kirtimas kituose mišriuose medynuose;
  • kirtimai valdose, kuriose miškas užima iki 3 ha ploto;
  • plyni ir neplyni kirtimai, miškų savininkams, remontuojantiems ar statantiems savo pastatus.

Visais atvejais biržių atrėžimas ir leidimai miškui kirsti reikalingi.

Plyno kirtimo biržėse pažymimos biržės ribos ir kampai, pažymimi paliekami medžiai, kad kirtėjams būtų aišku ką ir kur kirsti, kuriuos medžius palikti nekirstus. Plyno kirtimo biržėse pažymima ir paliekama keletas seniausių ar storiausių medžių bioįvairovei, tai yra tie medžiai paliekami tam, kad juose veistųsi ir augtų vabzdžiai, skruzdės, kiti smulkūs gyvūnai, kerpės ir grybai. Šie medžiai negali būti išvežami iš kirtavietės net ir tada, jei juos išverčia vėjas, tokiu atveju jie biržėje paliekami supūti. Biržėje taip pat pažymima ir paliekama dalis sausuolių ir stuobrių.

Neplyno kirtimo biržės tos, kuriose iškertama tik dalis medžių, o likusi, paprastai didžioji dalis medžių lieka augti. Čia taip pat pažymimos biržės ribos ir kampai, bet pažymimi jau kertami medžiai. Taip pat sužymimi valksmai – 4-5 m pločio koridoriai, kuriais važiuos nukirstą medieną surenkanti ir išvežanti technika.

Biržės natūroje apmatuojamos, parengiami brėžiniai, medienos apmatavimo ir tūriavimo lapai, kita dokumentacija, reikalinga gaunant leidimą miškui kirsti.  Leidimus miškui kirsti nemokamai išduoda Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinių poskyrių pareigūnai. Leidimai miškui kirsti galioja iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos ir juos galima pratęsti iki kitų metų birželio 30 dienos.

Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką – supaprastintas kirtimo dokumentas. Kai parengtas miškotvarkos projektas pagal šį dokumentą kertami tarpiniai (nebrandaus miško) kirtimai – retinimai ir einamieji kirtimai, sanitariniai kirtimai, plyni sanitariniai kirtimai po stichinių nelaimių. Jei nėra galiojančio miškotvarkos projekto, retinimų, einamųjų kirtimų ir plynųjų sanitarinių kirtimų biržes reikia atrėžti ir paruošti dokumentus, kaip ir leidimams miškui kirsti.

Be jokių leidimų ir pranešimų kertami tik jaunuolynų iki 20 metų ugdymo kirtimai, sanitariniai kirtimai, kai kertami tik sausuoliai ir vėjovartos ir ribinių linijų kirtimai, kai plynai iškertama juosta 1,5 m nuo ribos ašies į valdos pusę.

Visais atvejais transportuojant medieną, pagamintą privačiuose miškuose, išskyrus medienos išvežimą iš biržės į miško sandėlį, pildomi medienos gabenimo lapai.