Miško savininkams - didesnės kainos

„Panevėžio miškai“ II šių metų pusmetį už nenukirstą medieną miško savininkams mokėjo beveik 20% didesnę kainą. Tai rodo 2017 metų apvalios medienos pardavimo ir atsiskaitymų su miško savininkais analizė.

Ugdymui paruošta virš 250 ha privačių miškų

 
Šįmet jau paruošėme dokumentus daugiau nei 250 hektarų miško jaunuolynų ugdymo kirtimams, pasinaudojant ES parama. Tai reiškia, kad per ateinančius metus miško savininkai išugdę savo jaunuolynus Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Pakruojo, Radviliškio ir kitų rajonų miškuose, patirtoms išlaidoms kompensuoti gaus virš 50 000 € paramos, tai yra po 197 € kiekvienam išugdyto jaunuolyno hektarui.
Jaunuolynų ugdymas - vienas sunkiausių miško darbų, kuris atliekamas rankomis - krūmapjove, rečiau miško kardu. Ugdymas neduoda jokių pajamų, todėl priimtas labai geras sprendimas - teikti europinę paramą šių darbų išlaidoms kompensuoti.
Norintys gauti paramą jaunuolynų ugdymui dar nepavėlavo. Paraiškos priimamos iki šio mėnesio 30 dienos.

Ar verta parduoti mišką

Irmantas Banevičius

Dažnai manęs klausia kiek gali kainuoti viena ar kita miško valda, kurioje auga nebrandūs medynai. Miško savininkai tikisi, kad už mišką su žeme gaus tiek kiek gautų pardavę tame miške augančią medieną stačiu mišku ir dar daugiau, nes juk ir miško žemę parduoda. Realybė tokia, kad pati miško žemė nekainuoja nieko (arba tik simboliškai). Naujose kadastro pažymose miško žemės kaina būna išskirta ir paprastai sudaro kelis, ar keliolika eurų už hektarą, - tai ir yra „nekainuoja nieko“. Kitaip žinoma ir negali būti, nes pagal LR Miškų įstatymą miško žemė negali būti naudojama niekam kitam, kaip tik miško auginimui ir jos paskirties keisti negalima. Tai reiškia, kad čia turi būti auginamas miškas, ir kol jis nebus kertamas, tai ir pajamų nebus. Žinoma, kalbame apie ūkinius miškus, o ne apie ežero pakrantę, ar panašiai. O kiek kainuoja pats medynas?

Jaunuolynų ugdymas pasinaudojant ES parama

Jaunuolynų ugdymas - ne tik svarbus, bet ir sunkus miško auginimo darbas. Ugdant jaunuolynus neprikertama tokios medienos kurią būtų galima parduoti. Tai reiškia, kad trumpuoju periodu šis darbas neatsiperka. Ne paslaptis, kad yra nemažai privačių miškų savininkų, kuriems pritrūksta lėšų, o kartais ir atsakomybės, todėl jaunuolynų ugdymo darbus atidėlioja, ar visai nevykdo. Todėl šiuo metu yra puiki galimybė pasinaudoti ES parama vienkartiniam jaunuolynų iki 20 metų ugdymui. Paramos dydis priklauso nuo išugdyto miško ploto ir yra 197,00 €/ha. šios paramos beveik, o kai kuriais atvejais visiškai pakanka ugdymo kirtimams atlikti. Paramai gauti reikia:

Žolės gaisrai – pavojus gamtai

Šylant orams, kyla žolės gaisrų pavojus. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Nors kai kuriuose regionuose tai nuo seno siejama su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu, tačiau tebėra vietovių, daugiausia Rytų Lietuvoje, kur šis įprotis dar giliai įsišaknijęs.

Pernai ugniagesiai 2179 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų. Dėl degančios žolės kilo beveik šimtas miško gaisrų, užsidegė durpynas.

Kova su žolės deginimu vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Naiviai skamba pažeidėjų aiškinimai, kad po gaisro likę pelenai yra gera trąša. Priešingai – išdegusiuose plotuose lietus ir vėjai lengviau išplauna ir išpusto maistines medžiagas. Mokslininkų teigimu, kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daug vorų, vabzdžių, dirvožemio paviršiuje esančių bestuburių. Pirmuosiuose išdegusiuose pievų plotuose žūsta kiškiukai, vėlesni gaisrai pražudo ežius, ankstyvąsias ančių dėtis ir neršti keliaujančius varliagyvius. Liepsnos gali persimesti į durpynus ar durpingas pievas, miškus. Ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai. Per gaisrus ir po jų smarkiai padidėja oro tarša. Todėl Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas.

Parengtas privačių miškų 2007 – 2016 metų miškotvarkos projektų sąvadas

2007 – 2016 m. laikotarpyje parengti ir Valstybinėje miškų tarnyboje užregistruoti 29 432 miškotvarkos projektai 228 800 ha miško plote. Juos rengė 280 projekto autorių. 2016 metais 23 684,5 ha privačių miškų plote parengti ir užregistruoti 2928 miškotvarkos projektai, juos rengė 181 projekto autorius.
Didžiausią ploto dalį miškotvarkos projektais dešimties metų laikotarpyje apimtame miško plote sudaro IV grupės – 79,1 proc.; III grupes miškams tenka 16,3 proc., II grupės – 4,6 proc. Medynų žemė projektais apimtame plote užima 223,3 tūkst. ha, t.y. 97,7 proc. miško žemės ploto. Pušynams suprojektuotame plote tenka 36, eglynams 17, beržynams 27 proc., kai visuose privačiuose miškuose šiems medynams atitinkamai tenka 29, 14 ir 22 proc. ploto. Privatūs miškai, kuriems parengti miškotvarkos projektai 2007 – 2016 m. palyginti su visais privačiais ir rezervuotais pagal aktualizuotus sklypinės inventorizacijos 2016.01.01. duomenis yra 7 metais vyresni, pasižymi 2 m3/ha didesniais visų medynų ir tiek pat didesniais brandžių medynų tūriais. Lyginant sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, gautus rengiant miškotvarkos projektus, su nacionalinės inventorizacijos duomenimis gautais visiems privatiems miškams visuose medynuose, nustatyti vidutiniškai 6 proc., brandžiuose medynuose – 11 proc., o brandžiuose pušynuose, beržynuose ir drebulynuose 17 – 20 proc. mažesni sklypinės inventorizacijos metu nustatyti tūriai.

Back 1 2 Next